Įeinant ir paliekant Dojo, visada atsistokit veidu į priekį, nusilenkit ir pasakykit „Osu“.
Pavėlavę į užsiėmimus, priklupkit ant kelių „saiza“ padėtyje veidu į paskutines grupės eiles. Laukit užmerkę akis („mokuso“). Kai į jus kreipsis, nusilenkit, likdami „saiza“ padėtyje. Kai jums leis dalyvauti užsiėmime – atsistokit, garsiai pasakykit „Osu“ ir prisijunkit prie paskutinių grupės eilių.
Nenusiimkit jūsų „dogi“ (kimono) dalių per treniruotę, kol jums to neleis padaryti.
Nesibarkit, nekikenkit, nekalbėkit, būkit dėmesingi treniruotėse. Rimtai žiūrėkite į treniruotes. Tai ne vieta juokauti. Karatistas visada budrus ir gerai elgiasi. Aukšto laipsnio turėjimas (ypač juodojo diržo) neleidžia atsipalaiduoti ir negerbti Dojo. Negaišinkit savęs ir kitų. Mokinys privalo pasilikti Dojo iki paskutinio susikaupimo nusilenkimo treniruotės pabaigoje. Šios taisyklės nesilaikymas nepriimtinas.
Treniruočių metu būkite dėmesingi ir susikaupę, stenkitės netraumuoti kitų bei savęs.
Instruktorių reikia gerbti. Karate prasideda ir baigiasi mandagumu. Jei jūs negalite parodyti pagarbos kitam žmogui, kuris skiria laiką jūsų mokymui, tai jūs nepriklausote Karate.
Kreipkitės į instruktorių, „Sempaj“, „Sensej“ arba „Šichan“. Nesikreipkit į instruktorių vardu.
Atidžiai klausykite instruktoriaus nurodymų. Nepamirškite, kad instruktorius nepaprašys jūsų padaryti tai, ko nedaro pats. Vykdykit visus instruktoriaus nurodymus, garsiai sakydami „Osu“.
Niekada nesiginčykite dėl jo/jos nurodymų, niekada nekalbėkite salėje, jeigu instruktorius jūsų nepaklausė. Toks paklusnumas leidžia atsirasti tarpusavio pasitikėjimui tarp mokinio ir instruktoriaus, mokymo procesas tampa efektyvesnis.
Kai jūsų prašo atsistoti į tam tikrą pozą arba užimti tam tikrą vietą treniruotės pradžioje arba pabaigoje, judėkit greitai, nevaikščiokit lėtai. Lėtas ar apatiškas reagavimas laikomas nepagarbiu.
Niekada nebandykit atlikti „kumite“ (dvikovos) be instruktoriaus. Praktikuojant „kumite“ su juodo diržo savininku, darykite viską, ką pajėgiate, bet su derama pagarba šiam laipsniui. Jei jums atrodo, kad galite mušti stipriau, muškit, bet atminkite, kad dvikovoje atsižvelgiama į jūsų žemesnį laipsnį, todėl nemušama visa jėga.
Nekvieskite į „kumite“ kovotojo, kurio laipsnis yra aukštesnis. Bet neatsisakykite, jeigu jus pakvietė aukštesnio laipsnio kovotojas.
Neišeikit iš eilės be instruktoriaus leidimo. Negalima eiti tarp eilių arba tarp instruktoriaus ir atliekančio pratybas asmens.
Visiems aukštesnio rango (Kyu) mokiniams, taip pat mokiniams vyresniems amžiumi turi būt rodoma derama pagarba. Įėjus vyresniajam į Dojo , visi privalo atsistoti, atsisukti ir pasakyti „Osu“.
Kreipiantis į vyresnįjį, pasakoma „Osu“ . Lygiai taip pat ir baigus pokalbį. Tokios pat pagarbos privaloma laikytis ir už Dojo ribų. Jei nežinome kokio sportinio lygio yra mūsų pašnekovas – su juo bendraujame kaip su vyresniuoju.
Sveikinantis, spaudžiant rankas – naudojamos abi rankos, rodant pagarbą, pasitikėjimą bei kuklumą, pasakant „Osu“.
Jūsų „dogi“ (kimono) visada turi būti švarus ir sutvarkytas, diržas turi būti išdžiovintas, bet neišskalbtas, nes jis simboliškai yra jūsų atkaklumo treniruotėse įrodymas. Mokykitės gerbti diržą, kaip treniruočių atkaklumo simbolį.
Jūsų nagai (rankų ir kojų) turi būti švarūs ir trumpai nukirpti. Treniruotėse jūs dirbate su kitais žmonėmis – gerbkite juos.
Dojo – susikaupimo vieta, todėl čia draudžiama garsiai juokauti bei grubiai ir nepagarbiai bendrauti tarpusavyje. Taip pat būti su kepurėmis, lauko avalyne, draudžiama kramtyti kramtomąją gumą, valgyti ar gerti gėrimus. Rūkymas aplamai yra draudžiamas.
Visi praktikuojantys privalo savo kalbose vengti bet kokių nederamų atsiliepimų apie kitus karate stilius bei kitus kovos menus.
Mokiniai, norintys dalyvauti kitų Kyokushin mokyklų užsiėmimuose, privalo gauti Sensej’aus leidimą.
Tiek Dojo, tiek už jo ribų kiekvienas privalo elgtis deramai, prisimindamas, kad atstovauja savo karate organizaciją bei mokyklą. Draudžiama kovinius karate veiksmus naudoti prieš bet kurį žmogų, siekiant jį tikslingai traumuoti, išskyrus atvejus, kai pačiam asmeniui ar jo artimųjų gyvybei ar sveikatai gresia tiesioginis pavojus.
Po užsiėmimo mokiniai privalo sutvarkyti salę.
Kiekvienas einantis Kyokushin keliu privalo stengtis kasdieniniame gyvenime atrasti dvasinę pusiausvyrą. Privalu nepamiršti Kyokushin dvasios, kurios devizas: „galvą laikykite žemai (kuklumas), žvilgsnį – aukštai (garbingumas), lūpas sučiauptas (ramybė)“. Kontroliuokite savo kalbas (galvokite kokias pasekmes gali sukelti jūsų pasakyti žodžiai) ir būkite geraširdiškumo kiekvienam pavyzdžiu.